Mano mylima, miela
AK KAIP traukia tavęsp, mano mylima, miela!
Pilkas drėgnas ruduo, nostalgija skaudi
Kalavijais susmigo į širdį ir sielą,
Nes jau dingo ana mūsų laimė graudi...
Tai nū rauda ten vėtra, draskydama stogus,
Ir isteriškai juokias ir varto medžius -
Tai užgriuvo jau mus ir nelaimės ir slogos...
Kada ašaros tos beišseks, beišdžius?!
Taip norėtųs į žemę tą drėgną ir šaltą
Nūn priglausti krūtinę ir jaust nuolatos
Josios vargą ir skurdą, jos džiaugsmą ir viltį!
Mano mylima miela, kaip nuotakį baltą,
Palydėčiau taku - bėgtų kelias platus,
Ir mes eitume kalnų rieškučiom supilti...
Grenoblis, 1943.12.5
|