Naktis
O TAIP noris, išėjus į didelę naktį,
Išskaityti žvaigždynų pakrikusius rašmenis!
Pasipuošus naktis, ir jos deimantų sagtys
Man susminga širdin, kaip abišaliai ašmenys.
O naktie, tu atskleisk man tėvynės likimą,
Tu atskleisk jos likimą sunkesnį už akmenį,
Nes pabodo man ta nežinia ir laukimas,
Tai, naktie, tu iš skliauto išskaičius pasek man jį!
Bet tylėjo naktis! Šienpjūviai ir sietynas
Pajudėjo, o šiaurės žvaigždė įsiamžinus
Pasiliko iš vietos visai nejudėdama...
Susitiko mūs žvilgsniai, gražiai pažiūrėdama
Pasiliejo ji žodžiais, it tekantis vynas:
Jos likimas, kaip žvaigždžių: pastovus ir amžinas!
Grenoblis, 1942.V.30
|