Mielas prieteliau
MIELAS prieteliau, ar nepakvimpa kartais
Tau nuostabūs anų dienų regėjimai,
Kalinami šiam atšiauriam kalėjime
Nebesurūdinčiais užraktais ir vartais?
Dienos pamažu bergždžiuos laukimuos slenka
Erškėčiuose ir dagiuose, ir dilgėse -
Ir kalink gi širdy nemarų ilgesį,
Net kai jis skliautų erdvėj neišsitenka!
Tokia žmogaus dalia - jo svajonės tuščios -
O Viešpatie, kaip gražios! - uolosna ūžčios
Ištyškančia banga, verpetų sukamos...
Pro virbus stebėdamas žvaigždėtą naktį,
Mielas prieteliau, aš tau norėčiau sekti
Žmogaus aistras, ir polėkius, ir trūkumus...
Grenoblis, 1943.8.30
|