Jonas Aistis




Mielas prieteliau

MIELAS prieteliau, ar nepakvimpa kartais
Tau nuostabūs anų dienų regėjimai,
Kalinami šiam atšiauriam kalėjime
Nebesurūdinčiais užraktais ir vartais?

Dienos pamažu bergždžiuos laukimuos slenka
Erškėčiuose ir dagiuose, ir dilgėse -
Ir kalink gi širdy nemarų ilgesį,
Net kai jis skliautų erdvėj neišsitenka!

Tokia žmogaus dalia - jo svajonės tuščios -
O Viešpatie, kaip gražios! - uolosna ūžčios
Ištyškančia banga, verpetų sukamos...

Pro virbus stebėdamas žvaigždėtą naktį,
Mielas prieteliau, aš tau norėčiau sekti
Žmogaus aistras, ir polėkius, ir trūkumus...

Grenoblis, 1943.8.30


"Nemuno ilgesys", 1947m.