Jonas Aistis




Malda

O VIEŠPATIE, pažvelki mūsų žemėn,
Kaip ją mina koja svetima, skaudi,
Kaip mūs akys ir dangus aptemę
Ir kaip skausmo kupina širdis...

O Viešpatie, mus tremia ir marina
Ir tikėjimą mums plėšia iš širdžių,
Ir stumia iš namų į lauką plyną
Atsigrįžti į degėsius tuos skurdžius...

O Viešpatie, mus lyja, vėjas pučia,
Šaltas šaltis krečia alkanus plikus -
Tik ašaros, tik klykiantys vaikučiai,
Tik vaitojimai ir nerimas skaudus!

O Viešpatie, be laisvės, be pastogės,
Be gimtos žemelės šaltžemio brangaus!.
Už ką, už ką mus toji rykštė smogė
Ir už ką nelaimės krito iš dangaus?..

O Viešpatie, išgirski mus! Malonės!
Nebeleiski žūti ir paguoski mus!
Grąžinki laisvę į tėvynės klonius
Ir tikėjimą grąžinki į namus!

Grenoblis, 1944.9.5


"Nemuno ilgesys", 1947m.