O Dieve
O DIEVE, kaip graži svajonė,
Kurią, kaip saulę danguje,
Tu ašarų ir skurdo klonin
Siuntei liepsnoti žmoguje!
Svajonių polėkiai sparnuoti,
Bet opūs, lepūs jų sparnai,
Nes leidai siekti ir sapnuoti,
Ir nepasiekti amžinai...
O Dieve, kaip gražus pasaulis
Ir kaip jam pilna ir gausu
Nebeužgęstančiųjų saulių
Ir nesapnuojamų dausų!
Platus pasaulis ir beribis,
O širdžiai ankšta it narve,
Kur tiek šventumo ir bjaurybės,
Žvaigždžių tiek spindinčių purve...
O Dieve, kaip gražus tas džiaugsmas,
Kai meilės mūs širdis pilna
Ir kai jos ilgesio ir šauksmo
Tavoji žemė sklidina!
Ji efemeriškai nurieda
Žvaigžde, nudrikusia skliautu:
Nuvysta ji, praskleidus žiedą,
Nuskęsta ji prie pat krantų!
Thompson, 1946.12.7
|