Jonas Aistis




Aš žinau

AŠ ŽINAU, tau sakė - tai vėjelis rožėse:
Sielvartas ir džiaugsmas pinasi kartu...
Tujen to nerasi šiuose mano žodžiuose,
Kad ir kaip jos trokštum - nepasikartos.

Kas tai yra meilė? O kad mes išspręstume!
Gal ir būtų aišku, bet tavęs nėra...
Visa ji: vėjelis, šiurenąs radastomis,
Ir padrikęs rūkas pievoj vakare...

Reikė šalto proto, - mes nepagalvojome, -
Nei lašelio jausmo reikė neįdėt,
Būt gegužiu ošę rudenų raudojimai,
Būt atėjus laimė mudu palydėt...

Sako - vis habendi - šiandien jau nespręstume,
Tai būtų troškimas viens kitą turėt!
Meilė - tai vėjelis, šiurenąs radastomis:
Miršta it drugelis, lieka nemari...

Kaunas, 1930


"Eilėraščiai", 1932m.