- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
GegutėlėIR ATSKRIDO, atplasnojo gegutėlėVyšnių sodan - O tada toks baltas vyšnių sniegas krito... Užkukavo, užraudojo gegutėlė Aukso godą, Ir jos balsas nuaidėjo, nusirito... Tai kukavo, tai raudojo gegutėlė - Šaukė soduos, O jos balsas sidabrinis tvino, tvino... Susivartė sniego pūga, pasikėlė, O man rodės, Kad gegutė graudžiais žodžiais pavadino, Pavadino vyšnių sodan, kur šakelės Sniegą kėlė, Kur vėjelis toks lengvutis siautė, šėlo. Pavadino vyšnių sodan, kur gegutei Širdį gėlė, Kur gegutė savo skausmo nepakėlė... Kaunas, 1926.4.12 |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |