Ir pasakys
IR PASAKYS - turėjo giedrą veidą,
O tokį graudų žodį,
Aš noriu aiškus būt, lyg veidrody
Save čia jums parodyt.
Einu skliautu, kur spindulėliai tyška,
Atsižiūrėdamas į svietą,
Ir pats neatskiriu, kur kaukė antiška,
Kur mano veidas, mano lėtas...
Girdžiu, kaip tėviškė įmigus knarkia -
Myliu jos lauką, moteris, degtinę
Ir naktį kiaurą dangų, tartum tarką,
Kur rūmų tiek stačiau kadais sietyne...
Nespręskite iš žodžių, šilo, lauko
Apie mane - juk ten ne aš, ten mano kaukė!
Kaunas, 1929.10.27
|