Jonas Aistis




Rožė

AŠ NIEKAD nemačiau tiek kraujo suplūdusio
Nei žaizdoje, nei vakare prieš lietų,
Kaip neįteiktos rožės skruostuose ir lūpose,
Taip, rodos, imtų mano gėlą ir jai išlietų!

Vardadienis, kankinu rožę, gatvę ir vakarą,
Stebuklo laukiu, kurs įvykt negali:
Rieda rožės ilgesys kalinio ašara,
Širdis užgroja melancholišką plokštelę...

Kaunas, 1929.7.26


"Eilėraščiai", 1932m.