Jonas Aistis




Pavasaris

NIŪRI, pajuodusi velėna
Žaliomis adatomis kiūto,
Pašlaitėje žibutė mėlyna
Ir upeliuko perlai kruta.

Gilūs šilo atodūsiai
Nulingavo žilą rūką,
Ir žiema jau, rodosi,
Lyg votis pritvinkus, trūko.

Obelis, vyšnias, lyg jaunąją,
Apnėrė baltu šilko tulium -
Mergaitė kojas aunasi
Ir slepias nuo motulės...

Kaunas, 1929.4.11


"Eilėraščiai", 1932m.