Jonas Aistis




Iki pusiaudienio

JAU KRYPSTA saulė iš pusiaudienio,
Jau krypsta saulė iš zenito.
Gana, sakau dar susijaudinęs,
Gana tos meilės pramanytos!..

Nuo sielvarto nulinko gėlės,
Nuo sopulio - beržų viršūnės.
Kur aš plakuosi, ir ko dėlei
Širdis ta mano įniršūnė?..

Kad buvo meilė, kas nežino.
O kokia ji? Elipsė.
Kad taip dar meilę sugražinus,
Kai iš zenito saulė krypsta!

Jaučiu, kad žodžiai susijaudino,
Kad einam vakarop nuo ryto.
Iki pusiaudienio, o nuo pusiaudienio
Jau krypsta saulė iš zenito...

Kaunas, 1929.9.9


"Eilėraščiai", 1932m.