Ofelija
OFELIJA beprotė, Ofelija mylinti -
Balta kaip sniegas, skaisti gi kaip ašara.
Vienuma prie upelio Elsinoro apylinkėj,
Ir gluosniai nei žodžio, nei žodžio neprataria.
Su žagarais, su žolynais nuvytusiais...
O gluosnių tai gluosnių tamsi litanija!...
Ir žvaigždelė per dangų kaip ašara ritosi,
O ji vis tikėjo ir vis dar manė ji...
Tikėjo Hamletu. Tylon įsiklausiusi,
Girdėjo, kaip gluosniai ošė kartodami: -
Ofelija, nimfa, prisimink mano nuodėmes
Savo maldose, maldose švenčiausiose!..
|