Naktis
IŠ IŠGĄSČIO sustingom,
Pusiaukelėj kai atsigrįžome -
Tai vis naktis, ir tokia sielvartinga,
Kaip Dievo Motina po kryžiumi...
Tiek graudaus sopulio širdyse -
Sulinkom po meile trigrašine,
Kur eisi tik, kur klysi -
Apkerpėjus laukų ir pievų sąžinė.
Tarsi šilkinis mylimos atsižiūrėjimas,
Mes slenkam šuntakiais ir vingiais:
Ir tie laukai tušti, kuriuos priėjome,
Ir ta naktis, naktis skrūdi ir sielvartinga.
Kaunas, 1929.7.20
|