Jonas Aistis




Naktis

IŠ IŠGĄSČIO sustingom,
Pusiaukelėj kai atsigrįžome -
Tai vis naktis, ir tokia sielvartinga,
Kaip Dievo Motina po kryžiumi...

Tiek graudaus sopulio širdyse -
Sulinkom po meile trigrašine,
Kur eisi tik, kur klysi -
Apkerpėjus laukų ir pievų sąžinė.

Tarsi šilkinis mylimos atsižiūrėjimas,
Mes slenkam šuntakiais ir vingiais:
Ir tie laukai tušti, kuriuos priėjome,
Ir ta naktis, naktis skrūdi ir sielvartinga.

Kaunas, 1929.7.20


"Eilėraščiai", 1932m.