- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
Tai slankiojauTAI SLANKIOJAU tada šešėliu pievoj...Gėlėse ašarų! primint kartu! Ir klausiau aš gėlių: - Kur pasidėjo Dievas? Kur pasidėjai tu? Kalbėjau poterius gėlėse, pievoj, Tylius, kaip skausmas tų naktų, Kalbėjau taip: galėjo gal išgirst tik Dievas, Galėjai gal išgirst tik tu!.. Bet svetima malda gal buvo Dievui, Ir tau malda gal buvo svetima, O taip žydėjo margos pievos, O taip kvepėjo toluma... Tai mano ašarom žydėjo pievos... Nuo poterių, nuo poterių girtų, Žinau, būt verkęs ir rūsčiausias Dievas, Ak, būtum verkusi ir tu... |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |