Kas dieną ilgesį
KAS DIENĄ ilgesį ir meilę,
Ir tai - ne savo, kažkieno, -
Pasaulį įžūlų ir kvailą
Dienų dienom turiu dainuot!
Ir štai kas vakaras ateina
Juoda žmogysta pas mane. -
Dainuok, - ji sako, - gulbės dainą!
Pašok, pašok ties bedugne!
Ir aš jaučiu, kaip gęsta viltys
Mano akyse ir širdy -
Ir bėga bėga gelsvos smiltys
Jos užžavėtam laikrody.
Ir aš matau, kad liko maža -
Išbėgs, išnyks, išseks, užges...
Tegu rankas, kas nori, grąžo,
Tiktai jau, žinoma, ne aš...
Ji man pirštu pasaulį rodo
Ir šypsos, šypsos įžūliai,
O man pasaulis nusibodo
Su savo laime ir keliais!
Tu eik ir rodyk savo smiltis
Ir atviras akių duobes
Tiems, kur dar gali šio to viltis,
Gal jie tavęs ir nusigąs.
Kas dieną ilgesį ir meilę,
Ir tai ne savo - kažkieno,
Pasaulio veidą įžūlų ir kvailą
Dienų dienom turiu dainuot!
|