Jonas Aistis




O taip graudu

Antanui Miškiniui

O TAIP graudu ir žodžiui nuoširdžiam ir minčiai.
Be reikalo, lyg žirniai sienon, be prasmės...
Atsimeni prie kapo tą kareivių ginčą?
Tai taip ir dėlei tavo rūbo burtą mes.
Išplėši iš širdies ir žodį nuoširdesnį,
Iš šiurpulingos vienumos taip kai kuomet...
Bet ar tikės? Nepatikės, kad gali būti skausmas
Su šviesia šypsena keliaujančiam žeme...
Tave iščiulps kaip dobilą, kaip dobilą tą rausvą,
Iščiulps tik sultis ir numes...

Kaunas, 1929.11.28


"Eilėraščiai", 1932m.