- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
PrūsaiNUO KALNŲ matės - tyvuliavoPlati giria, į jūrą panaši, Ant kalno ąžuolo pilis didžiavos, Kaip gervė, bokštais pranaši. O giriose su laumėm raganom, Vilkolakiais, undinėm ir smakais Seneliai šventąją ugnelę degino - Kvepėjo laime ir sakais. Taip slinko rudenys ir vasaros, Taip bėgo metų daugelis šimtų - Gyveno jie be kraujo ir be ašarų Šlamėjime šilų šventų. Ir niekieno nebeužklystami Gyveno sau jie taip vienų vieni, Kol neatėjo vyrai nepažįstami, Kardais ir kryžium nešini. Tuomet prie pat šventosios Gabijos, Anta alkakalnio vejos žalios Vaitiekų-Adalbertą nugalabijo, Atėjusį sudrumst tylos... |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |