Išvargai tu
IŠVARGAI tu prie pamotės
Ilgesio metus,
Bet dabar tau laimės plotis
Ir saldumas kaip medus.
Mes tau aptversim rūtų darželi,
Rūtų darželį prie patvorėlio;
Mes tau išpiršim šelmį bernelį,
Šelmį bernelį iš karčiamėlės...
Nieks nematė tavo grožio
Pamotės namuos -
Mes tau dilgių, mes tau rožių,
Žodelius mes tau mamos.
Nusipudruosi skruostus ir smakrą
Ir pabarstysi akių vosilką -
Mes išbučiuosim krūtis ir kaklą,
Nuglamonėsim liemenio šilką...
Ne, mes duosim puikų miestą -
Gatvių du šimtu,
Kad čia purvas nepaliestų,
Einam, einame kartu.
Tave nuvesim, tave įkursim
Ant žalių marių mėlyno krašto,
Ten tavo dalią dalužę bursim
Iš vyvingriųjų pasakų raštų...
Kaunas, 1928.2.16
|