- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
RūpintojėlisPASIŽIŪRI į laukąIr į stogo samanas: - Ar jie "kryžiuokit!" būtų šaukę? Ar jie būt kalę man vinis?! Ir veidas pilnas sopulio Tyru dangum giedrėjo, Pro liepas ir pro topolius Kai vakaras atėjo. Nuo vieškelio, nuo plačiojo, Nuo medžio koplytėlės Nužengęs, ėjo Patsai Jis, Sunykęs Rūpintojėlis. Ir eina taip per kaimus, Per skurdą ir per aimanas, Ir moko Dievo baimės, Ir jųjų žemę laimina. Ramina juos ir guodžia juos, Ir pažada jiems daug ką - Nuo žodžių jo anodijom Švelniai pakvimpa laukas... |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |