Kada nors
KADA NORS aš patiesiu dienas vėdinti -
Gyvenimą kaip audinį ritiman ritamą,
Ir pamatysi jų vedamą mintį,
Ir tu pajusi eilėraščio ritmą:
Nei griaustinis kur toly užkimęs,
Neaiškus šauksmas žodžio pirmapradinio, -
Po to, lyg lava, meilė ir troškimai
Išsineria, kaip saulė, sueiliuotu sakiniu.
Tiktai mano buitis jau ritmą apalsino,
Žinau, žinau jaunystė nepasikartos,
Tiktai gyvenimas išspaus kaip apelsiną
Ir kaip pasenusį pinigą išims iš apyvartos!
Kaunas, 1929.7.28
|