Jonas Aistis




Kryžkelė

AŠ PRAŠIAU tik vieno, vieno tik tikėjimo!
Tokios žalios pievos ir rimti šilai...
Nuo nusileidimo iki užtekėjimo
Tu jau netikėjimo ledu apšalai.
Aš prašiau tik vieno, vieno tik tikėjimo!

Tokios žalios pievos ir rimti šilai!
Vienas užtekėjimuos ir nusileidimuose,
Vienas vienumoje. Ir nakties tyloj
Aš kuždėjau vienas sielvartu užkimusiu:
Tokios žalios pievos ir rimti šilai!

Vienas užtekėjimuos ir nusileidimuose
Aš šaukiau: - Tikėjimo! Kurgi tu eini?
Mano graudaus žodžio surinktuose rimuose
Palikai taip vieną, vieną taip mane!
Vieną užtekėjimuos ir nusileidimuose...

Aš šaukiau: - Tikėjimo! Kurgi tu eini?
Ir palieki vieną, vieną be tikėjimo!
Tokios vienos pievos ir šilai vieni...
Nuo nusileidimo iki užtekėjimo
Aš šaukiau: - Tikėjimo! Kurgi tu eini?...

Kaunas, 1929.12.21


"Eilėraščiai", 1932m.