- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
Išadžiau savo buitįIIŠADŽIAU savo buitį, kaip šilko audinį Ir kaip sutema pasakos mėlyną platumą, Kur metai pakiemiais nuklydo alalaudami, Nusišypsoję kurpiaus laime vos įmatoma... O dienos, mano dienos, ir meilė kvaila, lyg piemenio, Nukukavo vyšnių snieguose geguže... Dar, rodos, tik vakar glamonėjau jos liemenį, O tai metai ir metai jau praūžė... II AŠ NIEKAD nemačiau tokio rudenio vakaro, Tokių kruvinų vyšnių, žvilgsnio taip mėlyno, Kai pro padaržes tavo žingsnius sėlinau Ir džiaugiaus, ir džiaugiaus iki ašarų... Vėtra debesio taip greitai nenuveja Ir vėjas pienės taip greitai nenupučia... Žvaigždėta naktis sukniubusi krūpčiojo, Lyg rudenį sulytas šunelis užuvėjoj... III PALAUK! žalia naktis, lyg akys katino - Joj nenurims šimtai lakštingalų... Gal laimė pražydės it žvaigždžių platina, It saulėj bėgiai geležinkelio. Šuo kažkur sulojo, ir miškas sumykė... Ir vėl tyla, kaip dienos kalinio! Buvau aš laimės valandų alchimikas, Bet jos seniai, seniai nuskalino... IV GALE sodo mėnesis, ir tvenkinys pajuodęs. Slenkančios stovylos žingsniai nuobodūs, Nuo kranto šast! ir, rodosi, Ant aukso žirgo nujojo zovada... Kaunas, 1928.11.7 |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |