- Prologas
- Aš tau atidaviau
- Gegutėlė
- Alėjoj
- Baladės
- Debesys
- Atvirutė
- Rožė
- Pavasaris
- Apie pavasarį
- Ruduo
- Ir aš nešiojau
- Fotografija
- Aš žinau
- Kartais
- Nuėjo dienos
- Išadžiau savo buitį
- Aistringos vakaro lūpos
- Dolorosa
- Vigilija
- Menuetas
- Einu šilan
- Rugpjūčio naktis
- Apie rudenį ir šunį
- Palei lieptą
- Tai slankiojau
- Kažin kas taip bėga
- Karalius Lyras
- Raizgos sniegas
- Augo sode
- Yra tylios naktys
- Ofelija
- Kryžkelė
- Apie laimę
- Akys
- Buvo saulė
- Atėjo vakaras
- Ir pasakys
- Šiapus ir anapus
- Andai
- Caca lialia
- Karunka
- Iki pusiaudienio
- Susimąstymas
- Imago poetae tremenda
- Jau neilgam
- Kasdieniai žodžiai
- Lorelei
- Kada nors
- Kaip Šekspyro tragedijoj
- Džiazas
- Kapai
- Čiurlionis
- Šv. Pranciškus
- Anapus saulės
- Antai tenai
- Nuotrupa
- Kažkam
- O taip graudu
- Laimės link
- Kas dieną ilgesį
- Antipona
- Kas pažiūrės
- Ne aš
- Naktis
- Miškas ir lietuvis
- Peizažas
- Prūsai
- Rūpintojėlis
- Išvargai tu
- Draugams
- Karaliaus šuo
- Tėvams
- Ėjau laukais
- Ir ašaras
- Savaip gražus
- Aš šiandien tau
- Pasikalbėjimas
- Epilogas
- Erratum
|
Ir ašarasIR AŠARAS rydamas, it sužiedėjusį kąsnį,Apie tave ilgai ir taip gražiai galvojau. Taip, nėra nieko už žvaigždes aukštesnio, Ir nieko taip brangaus, kaip žemė ši po kojų! Kiekvienai gėlei ir akmeniui upelyje Norėtųsi pravirkt, laukų platybėj guostis... Pravirk, mano širdie-pamišusi Ofelija! Pravirk, apsikabinus gluosnį... Vai kodėl mylimas?... Kodėl ir jis pamišo? Kodėl vienintelis jau tavo žodžių nesupranta?! Todėl gluosniašakes, laukų gėles surišus, Eini taip vieniša per tas gūdžias pakrantes... Eini už ašarą skaistesnė, baltesnė užu sniegą, Nuvargusi nuo melo, sielvarto ir smurto - Tegu nors gluosniai tie, nusvirę ir paliegę, Jei jo, vienintelio, širdis apkurto, Žinos, kad nėra nieko už žvaigždes aukštesnio, Kad nėra to, ko taip ilgai ieškojai, Bet žodžius tuos pamišusius, beprasmius Pajus gal gluosniai šie ir žemė ši po kojų... Kaunas, 1931.9.19 |
"Eilėraščiai", 1932m.
|  |